Nesusituokusiųjų pašaukimas

Tuomet mokiniai sakė: „Jei tokie vyro ir žmonos reikalai, tai neverta vesti.“ Jėzus atsakė: „Ne visi išmano tuos žodžius, o tik tie, kuriems duota išmanyti. Juk yra eunuchų, kurie gimė tokie iš motinos įsčių. Yra eunuchų, kuriuos tokius padarė žmonės. Ir yra eunuchų, kurie išsižadėjo santuokos dėl dangaus karalystės. Kas pajėgia išmanyti, teišmano.“ Evangelija pagal Matą 19, 10-12

Nesvarbu, ar jūs gyvenate be gyvenimo draugo todėl, kad neradote santuokai partnerio, ar todėl, kad sutuoktinis mirė ar jus paliko. Bet kai jūs visa širdimi priimsite šią būseną, tada atrasite, kad yra pašaukimas daug didingesnis už santuoką.

Tada jūs galėsite visiškai atsiduoti Dievui ir nepadalinta širdimi tarnauti jo karalystei. Jėzus sako, kad pasaulio pabaigoje jis bus ypač arti tų, kurie dėl jo išsažadėjo viso kito (Apr 14, 1-5).   

Kai mes jam leisime, Jėzus užpildys bet kokią tuštumą

Susituokę ar nesusituokę, kovą už skaistybę turėsime kovoti visą gyvenimą. Nei santuoka, nei  vienužio įžadai neapsaugo nuo geismo. Nuolatinė ir bekompromisė kova už skaistybę turi vykti kiekvienoje širdyje.

Šventasis Raštas nežada pašalinti gundymus, bet jis drąsina ir primena, kad Dievas mums duos jėgų atlaikyti išmėginimą (1 Kor 10, 13). Jeigu mes būsime ištikimi Dievui ir ištvermingi maldoje, jis tikrai neapleis mūsų. Bet vien savo valios pastangomis skaistybės mes nepajėgūs išsaugoti. Tik Šventosios Dvasios padedami, mes galime išsilaisvinti ir nugalėti.  

Kai vyras ar moteris nesukuria šeimos, todėl, kad jiems nepavyko rasti partnerio santuokai, jie gali pradėti jausti nuoskaudą ir kartėlį. Tą galima suprasti: vienatvė ir neišsipildę lūkesčiai gali apkartinti bet kurią širdį. Bet ir šie žmonės gali išsivaduoti iš nuoskaudos jausmo ir atrasti ramybę ir džiaugsmą. Netekėjusi mūsų šeimos draugė Elizabeta sako: „ Mes turime išmokti priimti savo vienatvę, susitaikyti su ja. Vienatvė yra tik vienas laiptelis mūsų kelionėje pas Dievą. Vienatvė turi pabaigą. Paaukokite vienatvę Dievui ir pradėkite daryti ką nors gera kitiems žmonėms“.

Vadinasi, išeitis iš vienatvės yra pagalba, tarnavimas kitiems. Pasaulyje yra daug sielų, kurioms reikia meilės. Nesusituokusieji yra laisvi nuo pareigų šeimai ir turi neišsemiamas galimybes padėti tokiems žmonėms ir tokiu būdu prasmingai panaudoti savo laiką artimo ir visuomenės gerovei.

Svarbiausia, kad mes leistume Dievui panaudoti mūsų gyvenimą ten, kur jis panorės, ir išmoktume būti laimingi bet kokiose aplinkybėse (Fil 4, 11-13). Ir niekada negalvokime, kad Dievas mūsų nemyli. Tokios mintys kyla tiesiai iš pragaro.

Vienužystė - našta ar aukštesnis pašaukimas?

Tie, kuriems nebuvo skirta sukurti šeimą,  neturi savyje slopinti tai, kas gera, bet taip pat jie turi nepasiduoti neįgyvendinamoms svajonėms ir troškimams. Jie turi kovoti, kad nuolatinis sukimasis aplink savąjį  “aš” ir fantazijos, kurių centre yra jie patys, neužstelbtų to, ką Dievas duoda jiems čia ir dabar. Bet jeigu savo vienužystę jie priims kaip Dievo dovaną ir pašaukimą, tai šiam pašaukimui jie stengsis atiduoti visas savo jėgas. Jų meilės troškimas bus pasotintas, kai jie pradės tarnauti Jėzui ir savo artimui. Apaštalas Paulius rašo:

Aš norėčiau, kad jūs gyventumėte be rūpesčių. Nesusituokęs rūpinasi Viešpaties reikalais ir trokšta patikti Viešpačiui. O susituokęs rūpinasi šio pasaulio reikalais, stengiasi patikti žmonai ir yra pasidalijęs. Taip pat netekėjusi moteris bei mergina rūpinasi Viešpaties reikalais, trokšdama būti šventa kūnu ir dvasia. O ištekėjusi rūpinasi pasaulio reikalais ir stengiasi patikti vyrui. Aš tai kalbu jūsų pačių labui, ne norėdamas užnerti jums kilpą, bet linkėdamas deramai elgtis ir visiškai atsiduoti Viešpačiui (1 Kor 7, 32-35).

Mes visi esame pašaukti mylėti

Tie iš mūsų, kurie sukūrėme šeimą, savo laime turime dalintis su kitais ir tiesti pagalbos ranką tiems, kuriuos gąsdina vienatvė. Mylėti yra pašauktas kiekvienas žmogus, todėl save visiškai įgyvendinti galime tik padėdami kitiems.

Pačią tyriausią meilę mes randame Jėzuje. Iš meilės mums jis mus pašaukė. Mes irgi turime šauktis ir ieškoti Jėzaus visa savo esybe. Mes turime trokšti, kad jis būtų tarp mūsų šiandien ir kiekvieną dieną, ir melsti, kad jis duotų mums jėgų liudyti jį pasauliui tokį, koks jis yra. Jėzus mums turi tapti gyvybės šaltiniu, iš kurio mes semiamės stiprybės diena iš dienos. Tai ir yra nepadalintos ir visiškai Dievui atsidavusios širdies esmė. Tai ir yra tarnystė, kuriai Dievas šaukia vienužius.