Pasaulio sukūrimo istorijoje skaitome, kad žmones-vyrą ir moterį- Dievas sukūrė pagal savo paveikslą. Jis juos palaimino ir įsakė: būti vaisingiems ir daugintis, dirbti žemę ir ją prižiūrėti. Dievas apžvelgė visą savo darbą ir matė, kad visa, ką jis sukūrė, buvo labai gera.

Skyrybų ir pakartotinės santuokos klausimas yra vienas sunkiausių klausimų, su kuriais šiandien susiduria bažnyčia. Nors didžioji dalis krikščionių visame pasaulyje yra įsitikinę, kad, išeinant tiek iš moralės, tiek iš Biblijos pozicijų, šie dalykai yra leistini, tačiau Jėzaus žodžiai šiuo klausimu aiškiai sako ką kita: “Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria “ ( Mt 19, 6).

Mes gyvename vaikams priešiškame pasaulyje. Ir tai nėra vien vyriausybių kaltė. Net kai kurios krikščioniškos bažnyčios visame pasaulyje pritaria negimusių vaikų žudymui arba apsimeta nematančios naujos gyvybės naikinimo. Seniau vaikai buvo laikomi didžiausia Dievo dovana, bet dabar jie laikomi našta ir grėsme tėvų laisvei ir laimei.

Gundymas, kurį patiria homoseksualai, gali būti labai stiprus. Bet juk taip gali būti su bet kuriuo gundymu.

Nors praėjo du tūkstančiai metų, bet Jėzaus mokymui pasaulis pakantesnis netapo. Tie, kurie priešinasi Dievo sutvarkymui , visada jaus priešiškumą tiems, kurie ragina jam paklusti, jie jausis įskaudinti, atstumti, todėl susidūrimas tarp šių stovyklų yra neišvengiamas.

Tai, kas šiandien mokoma mokyklose, yra daug daugiau nei paprastų biologinių faktų pateikimas. Ne, šiandien mokyklose vaikai detaliai ir vaizdžiai mokomi nusidėti.