Tiems, kurie galvoja apie santuoką

Ugdykis maldingumą. Kūno mankštinimas turi tam tikrą naudą, bet maldingumas yra viskam naudingas, nes jam skirtas esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadas. […] Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu. Pirmas laiškas Timotiejui 4, 8;12

Mes gyvename lėkšto erotiškumo laikais. Kultūroje, kurioje vyras ir moteris nuvertinti iki priemonių geismui tenkinti, jauni žmonės, ieškantys sau gyvenimo partnerio, dažnai yra suklaidinti ir pasimetę. Bet kaip gi jauni žmonės turėtų elgtis su juose kylančiais natūraliais potraukiais? Ar vaikinas ir mergina gali atsilaikyti lengvabūdžiam erotizmui? Ko nori Dievas? Ir kaip jie gali kuo geriau pasiruošti atsakingai santuokai?

Nuostabu, kai vaikinai ir merginos kartu prasmingai leidžia laiką. Baimės, kad kažkas tarp jų gali ar turi nukrypti į blogą pusę, yra nepasitikėjimo ženklas ir dažnai yra be pagrindo. Prasmingo bendravimo progų jaunimui šiandien reikia labiau nei bet kada anksčiau. Jauni žmonės turi būti skatinami karti eiti į žygius, dainuoti, šokti ir kartu dirbti savo artimo ar visuomenės gerui, bet svarbu, kad šalia jų būtų atsakingi suaugusieji, kurie juos kreiptų į Dievą ir tyrus tarpusavio santykius.

Paauglystėje būdinga įsimylėti. Ir nors įsimylėti, ieškoti to vienintelio (vienintelės),  yra natūralus dalykas, bet neatsakingai pradėti ir nutraukti vis naujas draugystes, kaip tas drugelis skraidžioti nuo vieno vaikino (ar merginos) prie kito (ar kitos) niekada nėra geras dalykas.Tai atbukina sąžinę ir sumenkina įsipareigojimo kitam asmeniui reikšmę. Emocinė trauka tarp vaikinų ir merginų nėra nuodėmė, bet, atskirta nuo Dievo, ji gali vesti į nuodėmę ir palikti gilias emocines žaizdas.

Šiuolaikinis pasimatymas

Pasimatymų kultūra mūsų visuomenėje remiasi klaidingu draugystės tarp vaikino ir merginos supratimu ir dažnai neturi nieko bendro su nuoširdžia meile bei ištikimybe mylimam asmeniui. Pasimatymai dažniausiai eina koja kojon su tuštybe ir paviršutiniškumu.  Lygiai kaip ir flirtavimas, kuris yra ne kas kita, kaip noras atkreipti į save dėmesį ir seksualiai patraukti priešingos lyties asmenį. Nei flirtavimas, nei tuštybė nesiderina su krikščionišku pasaulėvaizdžiu. Jėzus labai griežtai įspėjo tuos, kurie veda silpnesniuosius į nuodėmę (Lk 17, 1-3), lygiai kaip ir tuos, kurie geiduliauja savo žvilgsniu (Mt 5, 27-28).

Mes visi daugiau ar mažiau esame linkę spręsti apie žmones iš jų išorės, nes pamirštame, kad išorinis patrauklumas, grožis yra trumpalaikiai. Štai kodėl, tie jauni žmonės, kurie galvoja apie santuoką, turi žiūrėti ne į išorę. Jie turi savęs klausti, kokio(s) gyvenimo draugo(-ės) jie norėtų, kai susilauks vaikų ar kai juos ištiks sunki liga, ar senatvėje.

Siekdami santuokos, mes visų pirma turime siekti Dievo vakios

  Net kai jauni žmonės yra įsitikinę, kad jie myli vienas kitą ir nori susituokti, jie turi leisti laikui išbandyti, ar jų meilė nėra tik šiaudų laužas. Jie turi savęs klausti, ar jų jausmus įžiebė Dievas, ar jis laimina jų draugystę. O gal jų meilė yra tik trumpalaikis romantinis susižavėjimas ar vien erotinis potraukis?

Todėl santuokos siekiantys vaikinas ir mergina neturi skubėti į susižadėjimą ar santuoką. Pirmiausia kitame asmenyje jie turi atrasti visa, kas yra iš Dievo. Skaitymas ir perskaitytų knygų aptarimas, iškylos ir žygiai į gamtą, savanoriavimas, vienas kito tėvų ar giminaičių lankymas - visa tai suteiks progų vienam kitą giliau pažinti. Toks vienas kito atradimas gali tęstis ilgą laiką, mėnesių mėnesius, jo nereikia skubinti. Draugystė tarp vaikino ir merginos yra kaip žiedas, kuris turi prasiskleisti Dievo jam skirtu laiku. Jeigu mes norime patvarios santuokos, ją reikia statyti ant tvirtų pamatų.

Būtina draugystės sąlyga yra atvirumas ir sąžiningumas. Jeigu vaikinas ir mergina jaučia, kad jie neartėja vienas prie kito ir prie Dievo, jie turi tai pripažinti. Nors nutraukti draugystę yra sunku ir skausminga, bet tai yra geriau, nei nelaiminga santuoka.

Susižadėjimo laikotarpis

Tik tada, kai po kurio laiko du jauni žmonės, nepriklausomai vienas nuo kito, bet tėvų ar dvasinių vadovų patariami,  savo širdžių gelmėse labai aiškiai jaučia, kad jie tikrai yra skirti vienas kitam ir kad juos suvedė ne kas kitas, o tik Dievas, tik tada jie yra pasiruošę santuokai.

Kai vaikinas ir mergina nusprendžia susituokti, jie nori išreikšti ir rodyti vienas kitam meilę. Bet ypač tada pora turi suvokti, kad kūniškos meilės jėga yra stipresnė nei jie galvoja, todėl jie kiekvieną dieną turi melsti Dievą, kad jis duotų jiems jėgų iki vestuvių išlikti skaistiems. Sužadėtiniai turi vengti ilgų apsikabinimų, glamonių, bučiavimosi lūpomis ir visko, kas sujaudina lytiškai. Tai, kad sužadėtiniai nori kūniško artumo yra natūralu, bet jie turi save sudrausminti ir gilinti vienas kito sielos pažinimą bei ugdyti savo meilę Jėzui.

Tačiau, jei į sceną mes leidžiame įžengti seksui, jis tuoj užvaldo viską. Sukėltą lytinį susijaudinimą yra sunku  nuslopinti. Kai vaikinas ir mergina siekia vienas kitą lytiškai sujaudinti, jie,  suvokdami tai ar ne, ruošiasi lytiniam suartėjimui. O tada jau lieka tik du keliai: eiti iki galo arba sustoti pusiaukelėje su giliu nepasitenkinimo ir nusivylimo jausmu. Stengdamiesi užgesinti geismą, kurį jie vienas kitame sukėlė, jie tikriausiai neišvengs nuodėmės.

Santuoka, kuri pradedama su nuodėmės apsunkinta sąžine, yra statoma ant netvirto pamato. Santuoka yra kaip augalas, kurio augimas priklauso nuo dirvožemio, į kurį mes ją sėjame. Jeigu savo santuokos sėklas mes sėjame į skaistumo ir tikėjimo dirvą, tai Dievas ją laimins, ir ji duos gerų vaisių.